Dictionary of the Lithuanian Language.
atstovinti — tr. DūnŽ, Lk, atstõvinti Pkl, Brs, Lnk palikti, kad atsistovėtų, atsiklojėtų: Paskleidus žemė[je], reik atstõvinti linus, bet nereik parstovinti Šts. Paskiau, kad jau atstovina, veža į daržinę ir vėl į duobą džiauna Yl. | refl. tr. Skd:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstovinti — tr. 1. kurį laiką išlaikyti pastačius (gyvulį): Arklius pusę dienos išstõvino be darbo KlvrŽ. 2. kurį laiką palikti išsistovėti: Pasėtus miežius penkioleka nedėlių reik išstõvinti žemė[je] KlvrŽ. stovinti; apstovinti; atstovinti; išstovinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nustovinti — tr. 1. Šts palikti, kad atsistovėtų, išsiklojėtų: Nustõvinau linus – gerai spalį meta, būs gera skara Rt. 2. DūnŽ, Mžk, Tl, Lpl, Rt laikyti padėjus, kad atsiskirtų, iškiltų į viršų ar nusėstų (pieno riebalai, nuosėdos): Vasarą šulinė[je] pieną… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastovinti — tr. 1. NdŽ palaikyti kur sustačius (ppr. gyvulius). 2. NdŽ padėjus palaikyti, duoti pastovėti: Pastovinu pamidorus, ir išsirpsta DūnŽ. Pastovintame vandenyje atsiranda smulkaus gyvio P.Aviž. stovinti; apstovinti; atstovinti; išstovinti … Dictionary of the Lithuanian Language
perstovinti — tr. NdŽ 1. per ilgai laikyti stovintį: Gerą valandą arklius parstovino KlvrŽ. Per neapsižiūrėjimą vieną vagoną perstovino visą savaitę rš. 2. Skd, Brs perlaikyti padėjus, pastačius kur išsistovėti: Imk lauk linus – parstovysi KlvrŽ. Parstovintus… … Dictionary of the Lithuanian Language
pristovinti — tr. padaryti, kad pristovėtų (mėšlo): Pristovinau kūtę mėšlų, kad nė įvažiuoti nebegal Brs. stovinti; apstovinti; atstovinti; išstovinti; nustovinti; pastovinti; perstovinti; pristovinti; sustovinti … Dictionary of the Lithuanian Language
stovinti — ( yti), ina, ino NdŽ, stõvinti DŽ, NdŽ, stovìnti, ìna, ìno caus. stovėti. 1. Mžk, Sd laikyti sustačius (gyvulius): Piemenys stõvina karves, o reik ėdinti Šts. Stovina gyvolius, neleida nė iš vietos pasijudinti Užv. Anie nėkumet nestovino… … Dictionary of the Lithuanian Language
sustovinti — tr. 1. palikti stovinčius, sustatyti: Piemenys sustõvina karves vingė[je], o patys žvejo[ja] Tl. 2. palikti susistovėti, susigulėti: Mūro cementinius pamatus reik sustõvinti bent par metus Ggr. 3. ilgai išlaikyti kur padėjus: Sustõvintų avėčių … Dictionary of the Lithuanian Language
